5 priežastys, kodėl turėtumėte nuobodžiauti

Turinys:

5 priežastys, kodėl turėtumėte nuobodžiauti
5 priežastys, kodėl turėtumėte nuobodžiauti
Anonim

Išmaniųjų telefonų amžiuje žmogui sunku nuobodžiauti. Reikalas tas, kad nuobodžiauti karts nuo karto naudinga ir sveika, nes nesame užprogramuoti nuolat suktis ir kreipti dėmesį. Pasinaudokite galimybe kartais nuobodžiauti, šiek tiek atsijungti nuo įsipareigojimų, kompanijos, dalykėlių. Perskaitykite „Huffington Post“penkias svarbiausias priežastis, po kurių galite lengvai suprasti: iš tikrųjų pasiilgote senamadiško nuobodulio.

1. Padeda išvengti priklausomybės nuo programėlių

Pavyzdžiui, priklausomybė nuo išmaniojo telefono yra tikras dalykas, o ne slapukas. Negalėdami pasitikrinti telefono galite įsitempti, manyti, kad jis skamba kišenėje, ir, kadangi šiais laikais visiems nuolat kyla grėsmė, galite atsiriboti nuo žmonių. Akivaizdu, kad tokia būsena nėra sveika: besaikis programėlių ir socialinių tinklų naudojimas gali sukelti depresiją, apsunkinti žmonių miegą ir prasčiau veikti. Taigi, jei – kaip siūloma straipsnyje – kitą kartą turėsime pusantros valandos kažkaip praleisti, išjunkime mobilųjį telefoną ir svajokime.

tk3s 10569587 1061
tk3s 10569587 1061

2. Tai gali padidinti mūsų kūrybiškumą

Užuot galvoję, kad nuobodžiauti yra laiko švaistymas, galvokite apie tai kaip būtiną poilsio laiką, kad atsigautumėte smegenims. Jei leisite jam šiek tiek pailsėti, išskirsite aplinką, nuolatinę techninės įrangos įtaką, t.y. stengsitės laiką panaudoti poilsiui, tuomet, aišku, turėsite daugiau galimybių kilti naujų idėjų ir rasti naujų problemų sprendimo būdų, todėl galite padidinti savo galimybes. savo kūrybiškumą. Kaip rašoma straipsnyje, remiantis tyrimais, šiam tikslui ypač praverčia pasvajoti, todėl nesunkiai pamiršite buvusius tėvų išsišokimus.

3. Atraskite naujų pomėgių

Kiekvienas mato, kad televizoriaus žiūrėjimas ar naršymas internete išmaniaisiais telefonais nėra pati geriausia pramoga. Nuobodulys gali mums padėti atrasti naujas pramogų ir domėjimosi sritis, kurias vėliau galime sužinoti, kad mums sekasi, todėl jos gali net pakilti svarbos reitinge. Tai bene mažiausias šansas, bet nepaisant to, jei atrastume naujų poilsio formų, nes staiga išaiškėja, kiek daug norėtume, negalime prarasti.

tk3s 6303927
tk3s 6303927

4. Mes vertiname tai labiau, jei turime ką nors padaryti

Jei ilgą laiką esame pasmerkti nuoboduliui internete, vėliau galėsime tai labiau įvertinti, kai vėl galėsime su kažkuo susitvarkyti, ir greičiausiai tam skirsime daugiau dėmesio. Tai bene geriausiai supranta tie, kurie, tarkime, yra bedarbiai ilgesnį laiką: po kelių mėnesių jie tikriausiai su džiaugsmu metėsi į darbą ir ne tik dėl pinigų. Ir tie, kurie buvo priversti tai išgyventi, tikrai protingiau paskirstys savo atostogas, nes spėja, kad raktas į pagreitį bus poilsis.

5. Padeda išvengti perdegimo

Kiekvieną gali prislėgti ir išsekinti didžiulis informacijos kiekis, su kuriuo jie susiduria kiekvieną dieną ir yra priversti jį apdoroti. Ką tik išvardyti punktai akivaizdžiai susiję tuo, kad turime įvertinti, kai ne, bet tikrai joks stimulas mūsų nepatinka. Tam tikrose situacijose tai renkamės (verčiau vadintume tai atsipalaidavimu), o kitose gali atsitikti taip, kad staiga nebeturime ką veikti. Jei tokia galimybė užklumpa mūsų glėbį, atpažinkime šias akimirkas ir pabandykime jas išnaudoti savo naudai.

Šiek tiek pasvajok

Psichosomatinės poliklinikos psichologas Danielis Stollas taip pat ragina visus šiek tiek pasvajoti. „Didžiąją dalį streso „padarome“, pvz.iš anksto nerimaujame, ką pasakys viršininkas, tai dirbtiniai košmarai. Tuo pačiu tai gali būti panaudota – tik žmonės juo mažiau naudojasi – priešingai, galima panaudoti ir pozityviems tikslams. Įsivaizduoju, kaip man tai bus gerai, ir tai taip pat mobilizuoja malonius išgyvenimus“, – Díványui paaiškino Stollas. Be šių, jis su skaitytojais pasidalijo keletu paprastų, lengvai atliekamų įtampą mažinančių technikų.

tk3s 8287347
tk3s 8287347

Pagrindinės kryptys apima judėjimą. "Jei jaučiame įtampą, tada pakyla raumenų tonusas, kurį galima išspręsti atsipalaidavus ir pasitempus. Lengviausia daryti tempimo pratimus. Be to, padeda ir balistiniai, dideli judesiai, kaip dideli rankų apskritimai ar pritūpimai." Kaip jis sakė, yra ir vadinamasis progresyvus atsipalaidavimas, kuris remiasi principu, kad jeigu žmogus įtempia raumenis, tai yra dirbtinai padidina tonusą, o vėliau juos atpalaiduoja, nervų sistemoje įsijungia tam tikri atsipalaidavimo procesai.„Taigi, jei įtempiame raumenis 10 sekundžių, o paskui juos atleidžiame, atsiranda malonus, natūralus atsipalaidavimas.“

Eikite į krantinę

Yra ir daugiau tradicinių atsipalaidavimo būdų, pavyzdžiui, kai užmerkiate akis ir bandote atpalaiduoti įvairias galūnes. „Šiuo metu pabandykite sąmoningai prisiminti atsipalaidavimo būseną, jei reikia, pasakykite sau: „Dabar aš atpalaiduoju kojas, dabar atpalaiduoju blauzdas, mano kojos atsipalaidavo ir taip toliau“, – aiškino jis Dívány. Kitas žingsnis – įsivaizduoti malonią patirtį, pavyzdžiui, kaip buvo pernai paplūdimyje. „Kuo išsamiau kalbame apie šią patirtį, tuo geriau galime sutelkti ramų ir malonų, atpalaiduojantį jausmą, kurį jautėme tuo metu“, – siūlė psichologė.

Jis pridūrė, kad taip pat turime žinoti, kas verčia žmones nerimauti, nes sąmoningumas pats savaime mažina stresą. Kaip jis sakė, nerimo požymiai gali būti: prakaitavimas, drebulys, raumenų įtampa, pykinimas, galvos skausmas, pykinimas, miego sutrikimai taip pat gali būti streso simptomai, kaip ir plaukų slinkimas, skrandžio sutrikimas, bet ir lėtinis distresas bei viduriavimas. Jis taip pat paminėjo, kad muzikos klausymasis ir lietimai taip pat nuima stresą: jei yra artimas žmogus, kurį galime apkabinti, tai darykime. Tačiau esant lėtiniam ir dažnai pasitaikančiam nerimui, verta pasikonsultuoti su psichologu, kad problema būtų išspręsta ilgainiui.

Rekomenduojamas: