Šlykštūs bendratėvai

Šlykštūs bendratėvai
Šlykštūs bendratėvai
Anonim

Nesvarbu, kaip tėvai gerbia savo vaiko pasirinkimą, su kuo draugauti, kiekvienas turi asmeninių pageidavimų ir gali atsitikti taip, kad tėvų kolega tiesiog nėra simpatiška. Tai yra tada, kai kviečiame vaiką žaisti ir sakome mamai, kad atvažiuotų jos pasiimti savaitei. Bet ką apie tai sako psichologas?

shutterstock 86314639
shutterstock 86314639

Dažnai kalbame apie vaiko ir tėvų derinio svarbą, niekam nėra vienodai lengva susitvarkyti su vienokios ar kitokios asmenybės vaiku. Tačiau derinti su vaiku neužtenka, nes jam patekus į bendruomenę ir susidraugaujant tėvas bendrauja su ikimokyklinukais, vėliau – su mokyklos draugais, taip pat su jų tėvais. Ir visai nesvarbu, kokius santykius su jais palaikote, nes gali pasitaikyti situacijų, kai kartu teks praleisti ilgiau, ar net nuspręsti, ar patikėti savo sodinuką jiems popietei ar net dienoms.

Beje, ne visada lengva atskirti vaikiną ir jiems priklausančius tėvus, kažkas pasakė, kad jam nepatinka vienas geriausių dukters draugų ir pyksta ant savęs, nes negalėjo pateisinti savo nepatinka. Tada jis suprato, kad iš tikrųjų su juo nieko blogo, jam atrodė, kad jo motina yra labai nemalonus reiškinys, ir jis buvo nusivylęs, kad turėjo reguliariai su ja susitikinėti dėl vaikų.

Jei galima patarti tokioms situacijoms, pirmiausia reikėtų pagalvoti, kokia yra mūsų problema. Nesvarbu, ar mūsų pasipiktinimas grindžiamas tikrovišku pagrindu, nes mūsų vaikas iš tos šeimos gali išmokti ko nors, ko mes nenorėjome mokyti, arba žmogus tiesiog nėra simpatiškas.

Jei vienas iš tėvų taip pat mato, kad kita šeima nekelia realios grėsmės vaikui, tikriausiai verta šį klausimą išspręsti patiems. Aišku, nereikia meluoti, vyresnis vaikas jau pajunta nemeilę, o gal net ir paklaus, o tėvas gali drąsiai teigti, kad nėra simpatiškas bendraamžiui, bet taip neturėtų būti. bukite eiline tema namuose, kad zmogaus slampinejimai nera iprasta tema, ir mama ar tėtis neturėtų jiems to dar kartą sakyti, kokias nesąmones tas žmogus pasakė, kai laukė kartu kieme. Taip elgdamasis jis sutrikdo asmeninius vaiko santykius ir perteikia, kad nesutinka su vaiko pasirinkimu. Tas pats pasakytina apie vaiko mėgstamą juostą, maistą ir pan. Tėvai gali turėti kitokią nuomonę ir pasakyti, kad nemėgsta Fluor Tomi ir nemėgsta vanilinių ledų, bet nereikia raukti kaktos, kai tai pasirodo, nes galiausiai tai yra priešiškumas vaikui.

Antras patarimas – neverta vaiko niekam uždrausti. Kitoks sprendimas ateina mažesniam, ikimokyklinio ar pradinio mokyklinio amžiaus vaikui ir vyresniam, sąmoningiau draugaujančiam. Mažylius paprastai lengviau suvaldyti, jei tėvai sukuria tokią situaciją, kad turi galimybę žaisti su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, įkyrus tėvas su savo vaiku, yra didelė tikimybė, kad jis susitaikys su situacija.

Žinoma, ar to tikrai reikia, kyla klausimas, bet daugelis žmonių mano, kad jiems patinkanti šeima geriau paveiktų vaiką. Taip pat svarbu: jokiu būdu neturėtume jo pastatyti į tokią situaciją, kad draustume su kuo nors žaisti: mažas vaikas žaidžia su tais, su kuriais lengva bendrauti, jis netvarko savo socialinių santykių remdamasis sąmoningu svarstymu. Vienintelis dalykas, kurį gali padaryti tėvai, tai dažniau pasikviesti patinkančios šeimos vaiką ir nuvesti į žaidimų aikštelę, kur eina. Taip vystosi bendri žaidimai, santykiai, ko gero, jie ieškos vienas kito draugijos ir darželyje. Verta ne drausti ar atkalbinėti, o stiprinti kitus santykius.

Vyresnio vaiko nebegalima šitaip varyti, o tai yra gerai, nes jo draugystė tampa vis asmeniškesnė, o antroji pusė vis mažiau pakeičiama. Jei vaiko draugas iš pradžių nėra simpatiškas, pasistenkite ir stenkitės suprasti, kas vaikui jame patinka. Jei tėvas mano, kad jis atstovauja tam, kas prieštarauja jo vertybėms, jis gali laisvai tvirtai laikytis to, ką atstovauja, bet atmesti patį elgesį, o ne kitą šeimą.

shutterstock 79006318
shutterstock 79006318

Jei, pavyzdžiui, atmosfera kitoje šeimoje yra agresyvi ir jie vienas ant kito šaukia, kai tai paveiks vaiką (ir tikriausiai net laikinai tai paveiks vaiką), galite pasakyti, kad norite vaikas tą patį kartotų kitaip, nes jam nepatinka man šis tonas. Tačiau nereikia brėžti aukštesnės paralelės tarp dviejų šeimų, sakydami: „Gal tai ir yra Pistų paprotys, bet aš to netoleruoju“.

Jei draugas ar tėvai pokalbyje namuose išeina su priešišku tonu, taip pat nesiseka, nes vaikas greičiausiai tai išspręs bandydamas patenkinti abi puses. Su Pisti jis ir toliau draugauja, bet namuose kartu su tėvais bara jį ir jo šeimą. Ir tai veda prie socialinių santykių žemėlapių sudarymo taip, kad būtų galima kalbėtis su kitais, įskaitant mūsų draugus. O paauglystėje tai gali būti puiki priemonė maištauti, jei vaikas žino, kad tėvai nemėgsta jo draugų ir šeimos, taip tėvas pasiekia visiškai priešingą efektą.

Galų gale, ką tėvai turėtų daryti su savo nesijaučiančia mama ir tėčiu, priklauso nuo situacijos. Jei galite ir tai nėra problema, tiesiog pasistenkite kuo mažiau bendrauti ir būkite mandagūs tuo metu, kai praleidžiate kartu. Jei tai netenkinantis sprendimas, pavyzdžiui, dėl to, kad draugystė tokia artima, kad vaikui siūloma išvykti atostogauti su kita šeima, verta pasistengti ir geriau pažinti antrąją pusę. Susipažinimas arba išspręs nepasitenkinimą, arba įrodys, kad tam buvo objektyvi priežastis. Ir šiuo atveju tėvas yra gerose rankose, nes jis galės pagrįsti priežastį, jei nenorės savo sodinuko jiems patikėti ilgesniam laikui.

Carolina Cziglán, psichologė

Rekomenduojamas: