Kiek kainuoja poliesterio striukė už 14 mln. HUF?

Turinys:

Kiek kainuoja poliesterio striukė už 14 mln. HUF?
Kiek kainuoja poliesterio striukė už 14 mln. HUF?
Anonim

Galime mėtyti klišes, kad prekės ženklo praeitis, statuso simbolis ir rankų darbo gaminiai yra įskaičiuoti į prabangos prekių kainą, bet ar vis dar neperžengiame pagrįstų ribų, kad turime mokėti už dviejų kambarių kainą butas poliesterio striukei? Žinoma, tiems, kurie studijavo ekonomiką, snobizmo efektas nėra nežinoma sąvoka, vis tiek bus žmonių, kurie jį perka vien todėl, kad žino, kad 99% žmonių Žemėje negali sau to leisti.

„Saint Laurent“ši striukė kainuoja daugiau nei 40 000 svarų
„Saint Laurent“ši striukė kainuoja daugiau nei 40 000 svarų

Viskas vyksta gana keista linkme Saint Laurent, pavyzdžiui, prieš kelias savaites kompanija paskelbė, kad vienas iš naujų prekės ženklo veidų bus skaldantis dainininkas Marilyn Manson. Tada pasirodė niūrios reklaminės nuotraukos, o dabar prancūzų mados namai šokiruoja savo kainomis.

Kiek tai yra?

Negalime nuspręsti, kas labiau šokiruoja: tai, kad striukė su 80 % poliesterio ir tik 10 % vilnos kainavo daugiau nei 40 000 svarų, t. y. 14 milijonų forintų, ar tai, kad nuo gegužės mėn. ar galima gauti šį gabalą dabar? O Babydoll, kurią Cara Delevingne nešioja kampanijos vaizdo įraše (žr. įrašo pabaigoje), kainuoja 17 mln. HUF. Iš Saint Laurent galime pasimokyti, kad pirmosios nebuvo sandėlyje niekur Europoje ir nebuvo parduotos Jungtinėse Valstijose, rašo „Daily Mail“. Taigi arba striukės rado namus augančioje ir vis labiau prabangos alkstančioje Kinijoje, arba tiesiog atsisakė išpardavimų ir erzinančiai aukšta kaina pasitarnavo viešųjų ryšių tikslais – juk daugelis laikraščių apie tai skelbė.

Ar kaina tinkama?

Analitikai mano, kad prekės ženklo baimintis nereikia, atsiras daugybė klientų, norinčių mokėti tiek pinigų už švarką. Ir čia prasideda kelias dienas truksiantis galvosūkis prie apskritojo stalo: ar tikrai ši striukė tiek verta? Fanatikų teigimu, taip, tačiau tie, kurie prabangių įmonių parduodamus drabužius mato kaip naudojimo objektus, o ne meno kūrinius, nė sekundės nesusimąstytų, ar juos pirkti, net jei galėtų sau leisti.

Remiantis neseniai paskelbta ataskaita, didelėms kainoms dažnai įtakos turi ne prekės ženklo valia, o analitikai, norintys užsidirbti didžiulio pelno. Nustatydami prekės vertę, jie jos nepritaiko prie gamybos sąnaudų, o bando įvertinti sumą, kurią klientai vis dar yra pasirengę už ją mokėti.

Ar banga prasideda?

Labai geras klausimas, kaip šis žingsnis paveiks kitų prabangių namų kainas. Ar jie liks prie iki šiol pasiteisinusių tūkstančių dolerių ir taip pritrauks tuos klientus, kurie nebegali sau leisti milijoninės striukės, ar pamažu ims kelti ir kainą, nes mato, kad žmonės tikrai gali susimokėti už tai?

Rekomenduojamas: